Ljęgzů

Patvarumas

2026-08-27T06:05:29+00:00

Politikams persekiojant šviesuomenę, atkakliai naikinant kultūrinę „indoeuropiečių“ tautą ir tėvynės gamtą, siekiant paversti Lietuvą radioaktyviai užteršta karo dykuma, svarbu pasirūpinti kalbų raidos žinyno išlikimu. Džiugi naujiena: pavyko patobulinti WWW leidyklą, kad žinynas būtų pasiekiamas skaityti internetu ir sutrikus arba visai neveikiant SQL duomenų bazės serveriui, PHP programiniam varikliui, netgi apeinant leidybos stakles „Textpattern“. Nors az.on.lt veikia vikriai, bet po šio patobulinimo HTML tinklalapiai pateikiami lankytojams tiesiai iš NVMe laikmenų triskart sparčiau, neužtrunkant nė dešimtosios sekundės dalies. Labai ačiū programuotojams Algiui ir Rimui, valio!

Ūgliečiai

2026-08-14T05:37:55+00:00

Žurnalo „Šiuolaikiniai moksliniai tyrinėjimai ir naujovės“ rugpjūčio numeryje paskelbta dar kelių Vidurio Rusijos (Volgos ir Okos tarpupyje) miestų vardų lietuviškos kilmės etimologija. AU→Ū: augti, auglys, ūglys: Uglys, Auglys, Augulis, Augaliai, Ūgliečiai → Углече → Углич; E→A: Geležiūnai → Калязин; IE→Ė, Е→Я: резать, резьба, riesti, raižyti, rėžinti, rėžti, rėžis, rėžinys, Riezonys (Raižiai) → Рѣзанъ → Рѧзань → Рязань ir kt. «Современные научные исследования и инновации» (ISSN 2223-4888) 2026 г. № 8 Олег Дмитриевич Федченко: «Об этимологии древнерусских топонимов Углич, Рязань, Переяславль и Калязин».

Prūsų kalba

2026-06-14T16:50:15+00:00

Iš Pamario (Parusios) kilęs seniausios raštu išlikusios lietuvių gramatikos autorius Danielius Kleinas yra sudaręs ir vokiečių – lietuvių kalbų žodyną, tik negavęs leidimo jo išspausdinti. Tikriausiai tas pats žodynas, papildytas ir patikslintas kelių kitų autorių, išlikęs bevardžiame, bet tvarkingame rankraštyje vardu „Lexicon Lithuanicum“, kurį karo metu apgriautoje Laukstyčių (Lochstädt) pilyje surado ir išgelbėjo kalbininko Povilo Pakarklio, istoriko Juozo Jurginio ir kitų mokslininkų ekspedicija 1945 metais. Žodynas itin vertingas tuo, kad surinktas ne iš svetimtaučių ir nutautėlių raštų, o yra gyvos vietinių Parusios (Prussia – Borussia) žmonių kalbos liudijimas XVII amžiaus pradžioje. Kurį nagrinėjant, lengva atsekti slavizmais arba germanizmais laikomų žodžių kilmę ir paneigti neva už lietuvių kalbą senesnės „prūsų kalbos“ rekonstrukcijos klastotę. Rankraštis dabar saugomas LMA Vrublevskių bibliotekoje, 2024 metais savo išmanymu ir savomis lėšomis HTML pavidalu jį suskaitmeninio Valentinas Juškevičius, o dabar greta nuorašo įrengė dar ir paiešką internete žodžių užklausomis — ačiū!

Petras Avižonis

2026-04-15T16:19:15+00:00

Mažai kas dabar žino, kad kalbotyros srityje už žodyną žymiai didesnis medicinos mokslų daktaro oftalmologo nuopelnas yra pati gramatika — šiuolaikinės lietuvių kalbos gramatikos pagrindai, lietuviškas raidynas, surašytas 1897 metais. Tik ketvirtąją „Lietuvių kalbos gramatikos“ laidą, galutinai įsitraukęs į šitą darbą, 1922 metais Jonas Jablonskis sudarė pats ir pasirašė jau vien savo, Rygiškių Jono vardu (nors ji nežymiai tesiskyrė nuo 1919 m. „Lietuvių kalbos gramatikos“). Tad nors Avižonis buvęs Jablonskio mokinys, bet lietuvių gramatikos reikalu Jablonskį galima vadinti Avižonio pasekėju. Tai nemenkina paties Jablonskio nuopelnų, bet būtų gražu neužmiršti visų tautos atgimimo milžinų, deramai pagerbti tikrus jų nuopelnus.

Textpattern 4.9.0

2025-12-26T16:55:31+00:00

Pakeičiau WWW leidybos stakles prieš pat Kalėdas išleista nauja, dar gerokai patobulinta „Textpattern“ 4.9.0 laida. Šios mažai kam žinomos staklės toli lenkia „Wordpress“ ir kitas populiarias stakles visais atžvilgiais: švara, lieknumu, taisyklingumu, pajėgumu, patvarumu, vikrumu, dabar ir paveikslų dorojimo automatika.